Hjįlpašu žķnu barni heima og nįšu tökum į lestrarvandanum!
LESBLINDA

Betra nįm - Kjarna, Žverholti 2, 270 Mosfellsbę.  Sķmi 5666664 - www.betranam..is

Fylgstu meš Betra nįm į fésbókinni

Betra nįm

Žjónusta

Fjarnįmskeiš

Žar sem hugtakavinnan (leirun eša spjöldun) tekur langan tķma, žį er ešlilegt aš lestraręfingar haldi įfram samhliša žeim.

Ęskilegt er žó aš barniš žekki stafina (hįstafi og lįgstafi) af nokkru öryggi įšur en lestraręfingar hefjast.

Hljóšun er mikilvęg. Geta barnsins til žess aš mynda hljóš bókstafsins er grundvallaratriši ķ lestrarnįminu. Ķ skólanum lęrir barniš aš tengja saman stafi oršsins.

Mķn reynsla er sś aš žetta sé sjaldnast vandamįl. Vandamįliš er žaš aš barniš žekkir ekki stafinn, ber ekki kennsl į hann eša ruglar honum saman viš annan staf (oftast lķkan ķ śtliti).

Um leiš og žeirri óvissu er eytt, žį getur barniš myndaš hljóš stafsins įn vandręša.

Lestraröršugleikarnir stafa žvķ oftast af erfišleikum viš žaš aš bera kennsl į bókstafi, ekki erfišleikum viš žaš aš mynda hljóš.

Eigi barn aš lęra og žekkja śtlit oršs (ž.e. aš žekkja oršiš sem heild), žį žarf aš beina athygli barnsins ķ réttan farveg.

„Žaš sem viš veitum athygli – žaš dafnar.“

Viš žurfum m.ö.o. aš taka eftir einhverju til žess aš muna žaš.

Žś hefur vęntanlega séš merki tölvufyrirtękisins „google“ oftar en žś getur haft tölu į. Žį veistu lķka aš stafir žess eru ķ mismunandi litum.  Hvaša litum?


Ķ žessum kafla einbeitum viš okkur aš lestrarašferšinni sjįlfri. Hśn er ķ stuttu mįli žessi:

HORFA-HUGSA-SEGJA!

Nemandinn horfir į oršiš meš athygli til žess aš taka vel eftir žvķ. Hann veršur aš vera viss um žaš aš hann geti hugsaš meš žvķ, tślkaš žaš, skiliš žaš ... įšur en hann segir eitthvaš.

Ef nemandinn skilur ekki oršiš eša skynjar óvissu, žį į hann segja; „pass!“ Žetta er afar mikilvęgt. Ekki segja neitt ef žś veist ekki hvaš žś ętlar aš segja.


Lesturinn - Hlusta

Lesturinn

HORFA-HUGSA-SEGJA

Vivamus vel sapien. Praesent nisl tortor, laoreet eu, dapibus quis, egestas non, mauris. Cum sociis natoque penatibus et magnis dis parturient montes, nascetur ridiculus

Nemandinn žarf aš styrkja eigin dómgreind. Hann er sį eini sem veit. Meš žvķ aš segja „pass“ er hann aš bišja um hjįlp og hleypa stušningsašilanum (foreldrinu) aš.

Žaš er nefnilega algengt vandamįl aš foreldriš eigi žaš til aš grķpa fram ķ fyrir barninu og jafnvel leišrétta žaš.

Samkvęmt minni reynslu er fįtt sem fer meira ķ taugarnar į börnum en foreldri meš grķpur fram ķ.

Žaš eykur streituna hjį barninu ef minnsta hik kostar inngrip af hįlfu foreldris. Barninu finnst žaš ekki standa undir vęntingum og hvert inngrip sendir žau skilaboš aš barniš sé ekki aš standa sig nógu vel.

SAMNINGURINN

Hér er žvķ um aš ręša nokkurs konar samning į milli foreldris og barns.

Barniš į aš „horfa-hugsa-segja“ – Foreldriš į aš žegja į mešan (afsakiš oršbragšiš!). Barniš į aš geta hugsaš ķ ró įšur en žaš segir oršiš. Žaš į ekki aš žurfa aš hafa įhyggjur af žvķ hvort foreldriš sé um žaš bil aš opna munninn.

Annaš hvort žekkir barniš oršiš og skilur žaš ... eša ekki.

Ef barniš žekkir oršiš, žį segir žaš oršiš. Ef ekki, žį segir žaš; „pass“. Foreldriš getur žį lįtiš ljós sitt skķna og boriš fram oršiš. Barniš endurtekur svo oršiš og įfram er haldiš.

Meš žessu móti veršur lesturinn léttari, žvķ barniš getur fengiš hjįlp viš erfišustu oršin įn žess aš missa stjórnina.

Meš tķmanum fękkar žeim skiptum sem barniš segir „pass“.   Tķminn styttist frį žvķ aš barniš lķtur į oršiš og žar til žaš getur boriš fram.

LESTURINN